Skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas

Vet. gyd. Laura Udraitė

   Tai ūmus, staigiai progresuojantis ir labai pavojingas gyvybei susirgimas, kai skrandis padidėja, persitempia ir dėl to pakeičia savo dislokaciją - užsisuka mažesniu ar didesniu kampu aplink savo ašį.

   Polinkį šiai ligai turi stambūs, gilią krūtinę turintys, „drėgni" šunys - senber­narai, niūfaundlendai, landsyrai, rotveileriai, dobermanai, airių seteriai, dogai, mastinai, vokiečių aviganiai, Berno aviganiai, iš mažesnių veislių - basetai, pekinai, taksai. Tačiau, žinoma, skrandis gali užsisuku ir kitų veislių šunims bei mišrūnams. Taip pat užsisukimą gali skatinti greitai rūgstantis pašaras (košės, duona, kopūstai, ankštinės daržovės), aktyvūs pasivaikščiojimai, ypač vartymasis iš karto prieš šėrimą ar po jo, didelis kiekis vandens iš karto po šėrimo, per retas šuns šėrimas (pvz., 1 k/d), stresas (fejerverkai, vietos pasikeitimas, parodos, kergimas ir t. t; yra netgi teorija, kad stabilios psichikos šunims skrandis užsisuka rečiau), šėrimo sąlygų pakeitimas (laiko pakeitimas, šėrimas kartu su kitu šunimi), kai šuo ėda labai godžiai, nekramtydamas, per aukštas dubenėlio pastatymas, kai ėsdamas šuo prisiryja daug oro, labai šaltas vanduo, bakterinės skrandžio ir žarnyno ligos, svetimkūniai arba navikai skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje.

   Kaip tai vyksta? Dėl aukščiau išvardintų priežasčių skrandis persipildo, išsiplečia, dėl pašaro rūgimo, bakterijų veiklos ir pasikeitusio ph, skrandžio sulčių ir seilių reakcijos jame pradeda kauptis dujos, turinys tampa tirštai putotas, ir greitai didėjantis skrandis užsisuka aplinka savo ašį. Skrandžio turinys „įkalinamas", kadangi užspaudžiamas išėjimas ir į stemplę, ir į dvylikapirštę žarną. Timpanija progresuoja, skrandis toliau didėja, užspaudžiamos skrandžio kraujagyslės, vartų vena, spaudžiama diafragma, krenta kraujo spaudimas, pulsas tampa silpnas ir dažnas, sutrinka širdies darbas, šunį ištinka šokas, kolapsas ir mirtis. Užsisukus skrandžiui dažnai padėtį pakeičia ir blužnis, sutrikus jos kraujotakai ji taip pat labai greitai didėja. Todėl abi šios patologijos dažnai  sutinkamos greta.   Prasidėjus skrandžio užsisukimui viskas vyksta labai greitai, ir savaime ši patologija nesusitvarko. Nesuteikus pagalbos šuo gali nugaišti per 4-6 valandas.

   Klinikiniai požymiai yra labai specifiniai ir nesunkiai atpažįstami. Dažniausiai skrandis užsisuka vėlai vakare arba naktį, po vakarinio šėrimo. Šuo tampa neramus, neranda sau vietos, nenori gultis, seilėjasi, vis bando vemti, tačiau vemia tuščiai, oru; greitai ir akivaizdžiai didėja pilvo apimtis; kvėpavimas tampa dažnesnis ir apsunkintas; pagreitėja širdies darbas.
   Diagnozuojama lengvai pagal tipiškus požymius, prie dalinio skrandžio užsisukimo kartais atliekamos rentgeno nuotraukos. Teoriškai gydymas yra aiškus ir paprastas, praktiškai - gydymo rezultatai labai priklauso nuo to, kaip greitai šuo atsiduria veterinarijos klinikoje; neretos komplikacijos. Gydymo tikslas skrandžio dekompresija, širdies darbo stabilizavimas, šoko pašalinimas, skrandžio atsukimas į normalią padėtį, tolimesnių užsisukimų prevencija. Jei įmanoma, šuo zonduojamas, per skrandžio zondą išleidžiamos dujos, skrandis išplaunamas pašalinant iš jo visą turinį, naudojami intraveniniai tirpalai ir gyvūno būklę  stabilizuojantys medikamentai. Jei zondo įvesti neįmanoma arba gyvūno būklė labai sunki, skrandis punktuojamas tiesiog per pilvo sieną ir išleidus dalį dujų, vėl bandoma įvesti zondą. Jei to padaryti neįmanoma, atliekama chirurginė operacija, atveriama pilvo ląsta ir skrandis atsukamas arba plaunamas jį atvėrus. Kad užsisukimai nesikartotų, skrandis fiksuojamas normalioje padėtyje prie pilvo sienos. To nepadarius išlieka labai didelė rizika, kad skrandis užsisuks vėl ir vėl. Labai svarbu išteisti dujas iš skrandžio kuo skubiau - ir tam, kad gyvūno būklė būtų stabilizuota, ir tam, kad būtų vėl atnaujinta skrandžio gleivinės ir blužnies kraujotaka bei aprūpinimas deguonimi, kadangi nemaitinama skrandžio gleivinė labai greitai nekrotizuoja (apmiršta) ir neatsistato. jei nekroziniai plotai nedideli, juos galima pašalinti. Jei nekrotizavusi visa skrandžio gleivinė, net jį atsukus, šuo neišgyvens. Jei blužnis neatsistato į normalią padėti ir nemažėja, ją taip pat gali tekti šalinti.
   Dažniausiai po atsukimo pasitaikančios komplikacijos -širdies darbo sutrikimas, sepsis, skrandžio gleivinės nekrozė, skrandžio trūkimas, peritonitas, stemplės perforacija.
   Kaip sumažinti užsisukimo riziką? Visų šunų, o ypač tų, kurie turi polinkį šiai ligai, nešerti porą valandų prieš pasivaikščiojimą ir po jo; neleisti aktyviai judėti, o ypač voliotis ką tik paėdus; nešerti greitai rūgstančiais pašarais; šerti ne rečiau kaip 2 kartus per dieną; neleisti lakti daug vandens iškart po šėrimo (kitu metu vanduo turi būti pastoviai prieinamas); parinku tinkamus dubenėlius ir nekeiti jų per aukštai; jei šunys labai konkuruoja dėl maisto, šerti juos atskirose patalpose; stengtis, kad šėrimo metu šuns niekas netrikdytų; laiku gydyti žarnyno ir skrandžio ligas.
   Labai svarbu žinoti, kad skrandžio užsisukimas reikalauja SKUBIOS veterinarijos gydytojo pagalbos. Pastebėję bent vieną iš aprašytų požymių, nedelskite. Geriau 10 kartų apsilankyti gydykloje veltui, nei vieną kartą pavėluoti.